Kruvinasis krioklys Antarktidoje

         Antarktida – pati atokiausia ir atšiauriausia žemės vieta yra vis dar mažiausiai ištyrinėta vieta žemėje, todėl joje gausu keistų vietų ar reiškinių, kurių nepamatysi niekur kitur. Štai vienas iš keistesnių reiškinių Antarktidoje yra Kruvinasis krioklys, kurio kilmė iki šiol nėra gerai žinoma.

          Kruvinasis krioklys yra ryškiai raudonas krioklys, trykštantis pro įtrūkimą, esantį Taylor ledyne Antarktidoje, o subėga tiesiai į Bonney ežerą. Jo aukštis siekia 5 aukštų pastatą. Šis keistas krioklys šniokščia McMurdo sausojo slėnio regione, kuris yra viena šalčiausių vietovių Žemės planetoje, todėl šios keistos anomalijos tyrinėjimai yra stipriai apsunkinti iki pat šių dienų.

Kruvinąjį krioklį pirmą kartą dar 1911 metais atrado australų keliautoja ir geologė Griffith Taylor, Mokslininkai beveik šimtmetį aiškinosi, kodėl vanduo trykštantis iš po Antarktidos ledynų yra kraujo spalvos ir tik 2009-aisiais geriausią išvadą, iki pat šiol yra pateikusi geomikrobiologė iš Tenesio universiteto (JAV) Jill Mikucki. Jos komandos atlikti tyrimai rodo kad po ledu deguonies beveik nėra, ir vanduo ten yra bespalvis. Vanduo nusidažo paviršutiniame krioklio sluoksnyje kai reaguoja su deguonimi ir vandenyje esančiai mikrobais, kurių ten yra 17 rūšių. To pasekoje vandenyje esanti geležis pradeda rūdyti ir įgija specifinę raudoną spalvą. Manoma, kad krioklio vanduo atkeliauja iš po ledu esančio ežero jau 2 milijonus metų. Šioje povandeninėje sistemoje slepiasi mikrobinių gyvių ekosistema, dėl to mokslininkai ėmė svarstyti, jog galbūt panaši sistema egzistuoja Marse.