Augalai, Gamta, Kita

Sėklų saugykla Norvegų Svalbardo salyne

Spitsbergeno sala, priklausanti Norvegijai yra pagarsėjusi dėl Svalbard pasaulinės sėklų saugyklos, kuri yra įsikūrusi 1,303 km nuo Šiaurės Ašigalio. Šiame […]

Spitsbergeno sala, priklausanti Norvegijai yra pagarsėjusi dėl Svalbard pasaulinės sėklų saugyklos, kuri yra įsikūrusi 1,303 km nuo Šiaurės Ašigalio. Šiame požeminiame „urve“ saugomos įvairiausių augalų sėklos, jų dublikatai atkeliavę iš viso pasaulio genų bankų. Jei kuriame iš genų bankų pasimestų sėklų – ši saugykla yra kaip garantas, jei kuriame pasaulio kampelyje įvyktų didelio masto ekologinė krizė, ši saugykla taip pat gali suteikti augalų sėklų arba pasaugoti jų perteklių. Oficialiai saugykla buvo atidaryta 2008-ųjų vasario 26 d. Projektą finansavo išimtinai Norvegijos vyriausybė. Jis atsiėjo 45 milijonus Norvegijos kronų (9 mln. dol.).

Šiuo metu saugykloje saugojamas beveik vienas milijonas įvairių augalų sėklų iš beveik visų pasaulio šalių, net Šiaurės Korėjos. Tačiau nepaisant didžiulio sėklų skaičiaus, saugykloje dar yra daug vietos. „Sėklų saugykloje gali tilpti 4,5 mln. rūšių sėklų. Vienai rūšiai tenka vidutiniškai 500 seklų, tad maksimali talpa – 2,5 mlrd. sėklų.

Siekiant užkirsti kelia užsiteršimui, sėklų pavyzdžiai atkeliauja į salą didelėse dėžėse, kurios yra skenuojamos rentgeno spinduliais, siekiant įsitikinti, kad turinys yra saugus.

Sėklos taip pat griežtai saugomos: saugykloje įrengtos penkios durys su kodinėmis spintomis, kurias gali atidaryti tik keli žmonės pasaulyje. Be to, saugykla atidaroma tik 3-4 kartus per metus, kad į ją būtų įvežamos sėklos.

Optimalios sėklų saugojimo sąlygos – trisluoksnės folijos pakuotės ir 18 laipsnių šalčio temperatūra. Laimei, temperatūrines sąlygas galima pasiekti ir be elektros energijos. Jas užtikrina amžinasis įšalas ir stora uoliena. Net ir ištirpus ledynams saugykla liktų virš vandens, kadangi ji pastatyta atitinkame aukštyje. Dingus elektrai, pastato konstrukcija ir vieta kalne leistų išlaikyti pastovią  minus 5  laipsnių temperatūrą.

Lietuvoje taip pat yra šioks toks augalų genų bankas, kuriame saugoma ~3318 augalų rūšių. Tik šiuo atveju saugomos lietuviškos sėklos ir kiekiais neprilygsta saugyklai esančioje Norvegijoje.

Panašūs straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išpręsk: * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>