Įvairenybės, Pasaulis, Verslas

„Vyniniai“ pinigai iš Sibiro

Pirmojo pasaulinio karo metu ir jam pasibaigus, daug valstybių pradėjo leisti vadinamuosius ypatingų aplinkybių, sunkmečio arba bėdos pinigus. Tai pinigai, […]

Pirmojo pasaulinio karo metu ir jam pasibaigus, daug valstybių pradėjo leisti vadinamuosius ypatingų aplinkybių, sunkmečio arba bėdos pinigus. Tai pinigai, kurie nepadengti ypatingomis vertybėmis, o trūkstant žaliavų, iš kurių galima gaminti pinigus (metalo ar kokybiško popieriaus) buvo gausu ir keistų formų pinigų ar pinigų pagamintų iš neįprastų medžiagų. Sudėtingos sąlygos buvo ir Rusijoje, kurioje dar iki 1917 m. Spalio perversmo, kai valdžią užėmė bolševikai, buvo leisti pašto ženklų pavidalo pinigai.

250 rublių banknotas

Semeričės srities išleistas 250 rublių banknotas, padengtas „valstybės“ banke esančiu opiumu (1919 m.)

Po perversmo ekonominė šalies padėtis tapo dar blogesnė, o kuriamos, prievarta jungiamos naujos socialistinės respublikos buvo labai nugyventos ir apiplėštos, todėl bėdos pinigų įvairovė buvo didžiulė. Štai Šiaurės Kaukaze įsikūrusi bolševikų valdoma socialistinė respublika, neturėdama aukso, sidabro ar brangenybių atsargų, išleido popierinius pinigus padengtus tabako akcizu! Ne mažiau įdomi padėtis buvo ir Kazachstane. 1918 m. Kazachstanui priklaususioje Semeričės srityje įsitvirtinę bolševikai išleido laikinuosius pinigus, padengtus… Opiumu! Ant šių popierinių banknotų buvo užrašai, kad šis „kredito bilietas yra padengtas Semeričės srities Vyriausiame banke saugomu opiumu“.

500 rublių banknotas

Chivos 500 rublių banknotas atspausdintas ant šilko (1920 m.)

Be to, po Pirmojo pasaulinio karo dėl sutrikusios popieriaus gamybos laikiniesiems pinigams gaminti buvo naudojamos ir kitos medžiagos. Pavyzdžiui, 1920 – 1921 m. Uzbekistane bolševikams užgrobus valdžią, sutriko prekyba, todėl Chivoje (netoli Bucaros), pristigus popieriaus, laikinieji pinigai buvo spausdinami ant šilkinio arba medvilninio audinio.

Tokių pavyzdžių Bolševikų užgrobtose teritorijose buvo galima rasti daug. Vienas įdomiausių – Rusijos Rytuose, Sibire esančioje Jakutijos teritorijoje. 1918 – 1922 m. čia, kaip laikinieji pinigai, tarnavo… Vyno etiketės!

3 rublių banknotas Vyno etiketė

3 rublių vertės Jakutijos piniginis ženklas – „Kagoro“ vyno etiketė

Iš karto po bolševikų revoliucijos cariniai pinigai Jakutijoje, kaip ir visoje Rusijos teritorijoje, nustojo galioti, o nauji dar nebuvo išleisti. Jakutske (Jakutijos sostinėje) vyno sandėlyje aptiktas didžiulis kiekis dailių ir kokybiškų vyno etikečių, kurios cariniais laikais ant butelių klijuojamos nebuvo, o įteikiamos pirkėjams kartu su buteliu, kaip vyno kokybės įrodymas. Dauguma Jakutijos gyventojų buvo beraščiai, todėl Aleksejus Semionovas (vėliau tapęs Jakutijos liaudies respublikos finansų komisaru) pasiūlė kaip pinigus naudoti rastas etiketes, kurias vietiniai gyventojai tikrai gerai skyrė vieną nuo kitos, o skirtingų rūšių vynų etiketės skyrėsi ir ryškiomis spalvomis, ir raštais. Ant vyno etikečių Semionovas sudėjo savo parašus ir antspaudus, taip patvirtindamas šių piniginių ženklų tikrumą. Buvo išleista keletas rublių nominalų, kuriuos atitiko skirtingo vyno etiketė: 1 rublis – „Madeiros“ vynas, 3 rubliai – „Kagoro“ vynas, 10 rublių – „Portveinas“, 25 rubliai – „Cheresas“. Jakutams šiais pinigais buvo mokamos algos, o prekes taip pat buvo galima įsigyti tik už juos. Ši sistema Jakutijoje galiojo iki 1921-1922 m., kai apyvartoje pasirodė nauji Sovietų Rusijos piniginiai ženklai.

Šaltinis: www.pinigumuziejus.lt

Panašūs straipsniai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išpręsk: * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>