Ne viskas auksas, kas auksu žiba

Greičiausiai dauguma pagalvoja iš ko gi padaryti olimpiniai medaliai. Atrodo laimėjus aukso medalį, turėtų jis būti labai vertingas ir padarytas iš aukso, argi ne? Bet toli gražu ne viskas taip yra kaip norėtųsi.

Pradžiai galima paminėti jog paskutinis vien iš aukso pagamintas medalis buvo įteiktas dar 1912 metais. Taigi, dabartiniai auksiniai medaliai nėra auksiniai. Kompozicija ir dizainas yra nusprendžiamas to miesto organizatorių komitete. Bet medaliai turi atitikti šiuos reikalavimus:

• Aukso ir sidabro medaliai turi būti sudaryti iš 92.5% sidabro.
• Aukso medaliai turi būti padengti bent 6 gramais aukso.
• Visi olimpiniai medaliai turi būti bent 3 mm storio ir 60 mm skersmens.

Bronzos medaliai paprastai sudaryti iš bronzos, vario lydinio ir alavo. Jie galima sakyti neturi jokios vertės palyginus su aukso medaliais. Po 1912 m. žaidynių aukso medaliai tapo labiau sidabro medaliais nei auksiniais.

Įdomumo dėlei pateikiame 2012 m. olimpinių žaidynių medalių sudėtį.

Aukso medalis:

• 1,34% aukso
• 6,16% vario
• 92,5% sidabro

Vertė: 445 svarai sterlingai (~1913,5 LT)

Sidabro medalis:

• 7% vario
• 93% sidabro

Vertė: 225 svarai sterlingai (~967,5 LT)

 Bronzos medalis:

• 0,5% alavo
• 2,5% cinko
• 97% vario

Vertė: 3 svarai sterlingai (~12,9 LT)