Kodėl rudenį medžių lapai nusidažo spalvotai?

Daugeliui, Ruduo yra pats nelaukiamiausias, pats nemaloniausias metų laikas iš visų. Taip greičiausiai yra dėl nemalonių oro sąlygų, tačiau įpusėjant rudeniui ir pasistengiant nekreipti dėmesio į negatyvius dalykus, šiuo metų laikotarpiu galima įžvelgti ir kai ką kerinčiai bei neapsakomai gražaus. Tai – medžiai, kurie pasidabina kerinčiomis spalvomis. Kol vieni grožisi pačiomis įvairiausiomis rudens spalvų gamomis, mokslininkai ieško atsakymų  šiam fenomenui paaiškinti.

Mokslininkai tai paaiškina labai paprastai, pasirodo kad augalo lape būna keletas pigmentų: Tai- ksantofilis ir karotinas, kurie atstovauja  geltoną ir oranžines spalvas, chlorofilas-  žalią ir karotinas su antocianu – pasižymintis rausva, kartais violetine  spalvomis (paradoksalu, tačiau kalbame apie Lietuvos trispalvės spalvas). Nuo pat lapo išleidimo iki pat jo numetimo, visą jo gyvavimo laikotarpį  lapuose vyksta nuolatinės sudėtingos cheminės reakcijos, kurių metu priklausomai nuo oro sąlygų ir kitų gamtos dėsnių jos ir suformuoja įvairiausias spalvas. Žalias pigmentas (chlorofilas)  lapams padeda vykdyti fotosintezę ir gaminti deguonį. Jo yra daugiausiai, todėl geltonojo ir oranžinės tiesiog nematyti iki tol kol atėjus rudeniui- vėstant orams,  jie paveikia lapuose esančią šią veikliąją medžiagą ir pigmentas skyla, išlaisvindamas karotinoidus ir antocianus, kurie atsakingi už naujų spalvų susidarymą“.  Ir tai priklauso nuo to, ko daugiau augalo ląstelėse – šarmo ar rūgšties. Jei daugiau rūgšties – augalai būna rožiniai arba raudoni, jei daugiau šarmo – mėlyni, žydri. O jei aplinka neutrali – violetiniai.

Antocianų funkcija dar nėra iki galo moksliškai pagrįsta, tačiau botanikai galvoja, kad antocianai susiformuoja minėtuose augaluose tik rudenį ir veikia kaip apsauga nuo saulės. Manoma, kad jie saugo kitų pigmentų medžiagas nuo ardančio ultravioletinių spindulių poveikio. Dėl to raudonos lapų spalvos yra ypač intensyvios vėsią, saulėtą rudens dieną. Beje, antocianai atsakingi ir už tokių visuomet raudonlapių medžių kaip, pavyzdžiui, kai kurios buko ar kaukazinės slyvos rūšys, lapų spalvą.