Pasaulyje yra daugybę tiek dirbtinių tiek gamtinių reiškinių skleidžiančių mažesnius ar didesnius garsus. Galingiausiu dabar egzistuojančiu garsu laikomas kosmoso raketos – nešėjos „Saturn V“ pirmosios pakopos keliamas triukšmas: jis lygus 204 dB. Gyvūnas, galintis išleisti, ko gero patį garsiausią garsą, gyvena po vandeniu – tai kašalotas. Pasak mokslininkų, tokių kašalotų spragsėjimų intensyvumas siekia 200 decibelų (dB). Nepakeliamai garsus žmogaus ausiai būtų ir tonos TNT sprogimas (210 dB už 75 metrų nuo epicentro), mėlynojo banginio riksmas (188 dB) ir dragsterių leidžiami garsai (155–160 dB). Tokios stiprumo garsų pakaktų žmogaus ausies būgnelių suplėšymui ar net žmogaus nužudymui. Visi šie apytiksliai garso išmatavimai yra atlikti nuo epicentro esant maždaug iki 100m, Didžiausias kada nors pasaulyje užfiksuotas garsas taip pat buvo panašaus stiprumo, tai 1883 metais išsiveržęs Krakatoa ugnikalnis esantis Indonezijos. Tik skirtumas tas, jog prietaisai maždaug 200db garsą užfiksavo esant apie 160 kilometrų nuo epicentro. Koks būtų buvęs garsas matuojant jį arčiau šio įvykio yra sunku įsivaizduoti, tačiau neabejotina, kad tai buvo katastrofiškai pražūtingas ir didžiausias kada nors užfiksuotas garsas žemėje Krakatoa sprogimo sukelta garso banga mūsų planetą apskriejo net keturis kartus. Tai nereiškia, kad pokštelėjimus ar gaudesį išgirdo gyventojai esantys visame pasaulyje, kadangi garso sukeltos bangos sklido dažniu nesuderinamu su žmogaus ausimi. Tačiau po Krakatoa sprogimo šių – ir kelių dešimčių kitų visame pasaulyje išsidėsčiusių – miestų meteorologinės stotys užregistravo atmosferos slėgio šuolius, 5 dienas pasikartojusius kas 34 valandas – būtent tiek laiko trunka garso kelionė aplink Žemės rutulį.
Krakatoa nebėra ir nežinia, ar dar liko ugnikalnių galinčių panašiai išsiveržti, tačiau pasaulyje nemažai tokio intensyvumo garsų, kad jie galėtų žmogų užmušti vietoje.