Mėgstate keliauti? Gal jau planuojate keliones į Bulgariją? Pažintį su šia unikalia šalimi pradėkite nuo įdomių faktų, kurių galbūt dar nežinojote.
- Bulgarija nuo pat 681 metų, kai susikūrė pirmoji Bulgarijos valstybė su sostine Pliska, nėra keitusi valstybės pavadinimo. Tuo tarpu Sofija, kuri yra Bulgarijos sotinė nuo 1879 metų, iš pradžių vadinosi Serdika. Sofija – vienas seniausių miestų Europos žemyne, įkurta prieš septynis tūkstančius metų.
- Bulgarijos armija, nors yra dalyvavusi daugelyje karų, niekada jokiame mūšyje nėra praradusi vėliavos. Baltos, žalios ir raudonos spalvų vėliava kaip valstybės simbolis naudojama nuo 1878 metų. Bulgarai aiškina, kad balta spalva vėliavoje simbolizuoja taiką, žalia – Bulgarijos žemių derlingumą, o raudona – tautos narsą.
- Bulgarija – pirmoji Europos Sąjungos šalis, naudojanti kirilicą. Ši abėcėlinė rašto sistema buvo sukurta Bulgarijoje IX a. pabaigoje ir pavadinta vienuolio Kirilo (pasaulietinis vardas Konstantinas Filosofas) vardu. Broliai Kirilas ir Metodijus – du krikščionys misionieriai, Pirmosios Bulgarijos imperijos laikotarpiu atvykę čia skleisti tikėjimo ir abėcėlės. Kirilas ir Metodijus – labiausiai garbinami Bulgarijos stačiatikių bažnyčios šventieji.
- Garsusis Bulgarijos rožių aliejus yra naudojamas gaminant kai kuriuos pasaulyje populiariausius ir garsiausius kvepalus. Gaminiai su rožių aliejumi – populiariausias suvenyras iš Bulgarijos. Rožės čia vis dar renkamos senu tradiciniu būdu – darbas pradedamas auštant, nes rožes būtina nuskinti iki vidurdienio. Vėliau derlius vežamas į gamyklą ir destiliuojamas. Vienas gramas šio aliejaus yra išgaunamas iš 1000 rožių žiedų – ne veltui jis vadinamas „skystuoju auksu“. Bulgarijoje pagaminama apie 85% pasaulyje išgaunamo rožių aliejaus kiekio.
- Skirtingai, nei visame pasaulyje, bulgarai purto galvą į šonus sakydami „taip“ ir linkteli, sakydami „ne“. Tačiau kartais, ypač didžiuosiuose miestuose ir kurortuose bendraudami su turistais, jie tai daro atvirkščiai, bandydami palengvinti bendravimą, ir tokiu būdu visiškai supainiodami pašnekovą.
- Bulgarija – vienintelė pasaulyje šalis, atleidusi savivaldybės pareigūną dėl to, kad jis darbo metu žaidė populiarų virtualų žaidimą FarmVille. 2010 m. Dimitaras Kerinas, Plovdivo savivaldybės komiteto narys, buvo atleistas iš pareigų už tai, kad užuot rūpinęsis miesto reikalais, „melžė“ virtualias karves ir rūpinosi virtualių grūdų derliumi. Pagautas už rankos, Dimitaras Kerinas bandė teisintis, kad žaidimus žaidžia ir jo kolegos, kaip pavyzdį nurodydamas kitą pareigūną, kuris žaidime FarmVille pasiekė 46 lygį, kai jis pats yra tik 40 lygyje.
- Kaip ir visame pasaulyje, Bulgarijoje vyriausios šeimos moterys gerbiamos už nuoširdumą, atsidavimą, šilumą. Tik šioje šalyje yra net kelios močiutėms skirtos kalendorinės šventės: sausio 21 d. švenčiama Močiučių šventė, pagerbiant „močiutes-pribuvėjas“, senovėje kiekviename kaime priiminėjusias tenykščius gimdymus. Kovo 1-ąja bulgarus lanko Baba Marta – „Kovo močiutė“. Žmonės šią dieną keičiasi „marteničkomis“ – iš raudonų ir baltų juostelių supintais „amuletais“, užrišamais ant rankų riešo. Marteničkos saugo nuo piktųjų jėgų bei visiems metams užtikrina sėkmę ir sveikatą.
- Bulgariškas jogurtas yra išskirtinio skonio bei savybių. Unikalios šio jogurto savybės stebina gydytojus – įrodyta, kad tai organizmą stiprinanti, ligas įveikianti ir gyvenimo trukmę prailginanti priemonė. Pieną surauginanti ir skonį jam suteikianti bakterija Lactobacillus bulgaricus natūraliai randama tik Bulgarijos ore. Jei Bulgarijoje kambaryje ant stalo paliktumėte neišgertą stiklinę pieno, kitą rytą pusryčiams turėtmėte puikiausio jogurto, kurį bulgarai vadina кисело мляко. Ilgą laiką kitose šalyse šis jogurtas būdavo pardavinėjamas tik vaistinėse. Pramoninę bulgariško jogurto kaip maisto produkto gamybą pradėjo Izaokas Karaso – Danon kompanijos įkūrėjas.
- Bulgarijos nacionalinė valiuta – levas. Apyvartoje yra 100, 50, 20, 10, 5, 2 levų banknotai ir 50, 20, 10, 5, 2, 1 stotinkų monetos. 2005 m. balandžio 25 d., kai buvo pasirašyta Bulgarijos įstojimo į ES sutartis, Bulgarijos nacionalinis bankas išleido proginę monetą, kurios vertė 1,95583 levo.
- Jonas Basanavičius (1851-1927), Lietuvos visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, gydytojas, Nepriklausomybės Akto signataras kurį laiką gyveno Bulgarijoje, kur dirbo gydytoju. 1879–1882 ir 1885–1892 m. J. Basanavičius dirbo Lomo miesto vyriausiuoju apskrities gydytoju ir ligoninės vedėju, 1884–1885 m. – vyriausiuoju apskrities gydytoju Elenos miestelyje, 1892–1905 m. – kunigaikščio Ferdinando rezidencijos prie Varnos miesto ir vietos gimnazijos gydytoju bei dirbo Varnos miesto taryboje. 1891 m. Jonui Basanavičiui buvo suteikta Bulgarijos pilietybė. 1892 m. jis buvo apdovanotas Bulgarijos IV laipsnio ordinu „Už pilietinius nuopelnus“.
Labadiena