Ilgiausiai ore išsilaikantis paukštis, kurį galima sutikti ir Lietuvoje

Kiekvienas žemės gyvas sutvėrimas yra unikalus ir nepakartojamas. Lygiai taip pat kaip ir unikalūs ir kiekvieno šių sutvėrimų, elgesys bei gabumai. Štai kalbant apie paukščius, visiems gerai yra žinoma jog jie yra sutverti skraidyti, tačiau skraido jie nevienodai. Nors visi jie turi sparnus, tačiau visi jie dėl skirtingos savo kūno struktūros šį dalyką daro skirtingai. Vieni, iš paskutiniųjų mojuodami sparnais gali nuo žemės atsiplėšti vos kelis centimetrus, o kiti pakilti net ir kelių kilometrų aukštį. Vieniems užtenka jėgų paskristi vos kelis centimetrus, o štai kiti gali nevaržomai skrosti dangaus platybes netgi ištisus mėnesius.

Mokslininkus daug metų domino koks paukštis yra pats ištvermingiausias ir gali ilgiausiai išsilaikyti ore. Daugybę metų tyrimai bei išvados keitė vieni kitus. Kadangi tobulėjant technologijoms, buvo galima atlikti vis daugiau tikslesnių tyrimų tai ir ilgiausiai ore išbūnančio paukščio titulas nuolat keitėsi. Štai, ilgą laiką šios srities rekordininkas buvo baltagurklis čiurlys. Šis paukštis buvo laikomas nepralenkiamu, nes ore beperstojo  sugeba išbūti net 200 dienų. Tai yra neapsakomai ir sunkiai suvokiamas laiko tarpas, tačiau paukščiai šioje srityje ir toliau nesiliauja stebinti, nes remiantis 2018-ųjų mokslinių tyrimų duomenimis baltagurklį čiurlį kitas jo konkurentas aplenkė net mažiausiai 5 kartus ir tapo ilgiausiai ore išsilaikančio paukščio ore, absoliučiu rekordininku. Tai yra ankstesnio laureato giminaitis Juodasis čiurlys, kuris naujausiais moksliniais tyrimais, ore beperstojo gali išsilaikyti iki 10 mėnesių.

Juodieji čiurliai yra šiek tiek mažesni už savo giminaičius baltagurklius čiurlius. Suaugę jie siekia vos 16 cm ilgį ir sveria iki 38 g. Jie yra panašūs į kregždęs ir turi geresnę aerodinaminę formą leidžiančią jiems pasiekti šių neįtikėtinų rezultatų. Susiporavusios poros savo jauniklius pirmus du mėnesius augina Šiaurės Europoje, tame tarpe net ir Lietuvoje, o rugpjūčio mėnesį išskrenda į Afrikos džiungles, 10 mėnesių laikotarpiui.

Juodasis čiurlys – Lietuviškas paukštis

Ornitologams Ištisus dešimtmečius nesugebėjus rasti šių paukščių lizdų jų žiemojimo vietovėse leido iškelti hipotezę, kad šie paukščiai labai didelę laiko dalį, kol būna išskridę į šiltus kraštus, tiesiog praleidžia sklandydami ore. Tačiau reikiamos įrangos tam patvirtinti nebuvo iki kol tobulėjančios technologijos leido išrasti miniatiūrinius akcelerometrus. Biologas Andersas Hedenstromas iš Lundo universiteto (Šveicarija) mano, kad šis prietaisas itin pasitarnavo ornitologams. Mažyčiai akcelerometrai sveriantys vos kelis gramus, leido nesunkiai  mokslininkams sekti net ir mažus paukščius, tame tarpe ir Juoduosius Čiurlius. Naudodami šią technologiją, mokslininkais kurį laiką tyrė Juoduosius Čiurlius jų migracijos į Afriką laikotarpiu ir nustatė jog ankščiau kelta hipotezė –  kad Juodasis čiurlys yra ilgiausiai ore išsilaikantys paukštis, yra teisinga. Po atliktų mokslinių tyrimų buvo nustatyta, kad juodieji čiurliai itin retai sustodavo pailsėti trumpoms pertraukėlėms, o keletas iš jų per 10 mėnesių laikotarpį nebuvo nutūpę nei karto. Tai reiškia, kad išskridę žiemoti šie paukščiai praktiškai visi gyvena ore.

Kur gyvena ir migruoja Juodasis čiurlys

Mokslininkai mano kad šį talentą Juodasis čiurlys išsiugdė neveltui, o tam, kad sugebėtų išlikti, nes žemėje  šie paukščiai būna praktiškai bejėgiai. Jie turi labai trumpas kojas, todėl jomis vaikšto labai lėtai, nerangiai ir krypuodami, taip sukeldami plėšrūnams lengvo grobio vaizdinį. Dėl šios priežasties, gamta surėdė, kad Juodasis čiurlys evoliucionuotų, taip kad galėtų gyventi ore pilnavertį gyvenimą. Jie ore maitinasi, poruojasi ir netgi miega.  O miegos jiems daug nereikia. Šiems paukščiams pakanka snūstelėti besileidimo metu lengvai slendžiant po pakilimo iš 3 km aukščio. Tam reikia minimalaus kiekio jėgų, todėl Juodiesiems čiurliams pavyksta pakankamai numigti, jog galėtų toliau gyventi.

Parengta pagal audubon.org

Juodasis Čiurlys

Juodasis čiurlys – Lietuviškas paukštis